Skip to content

AR TIESA, KAD KROVININIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJAI IŠ RYTŲ EUROPOS YRA IŠNAUDOJAMI NORVEGIJOJE? IR TAIP, IR NE, BET KURIUO ATVEJU TAS “IŠNAUDOJIMAS“ YRA VISIŠKAI TEISĖTAS.

Straipsnio pavadinimas šokiruoja? Suprantama. Skaitykite toliau.

Per paskutinius du-tris metus Norvegijos žiniasklaidoje daug kalbėta apie Rytų Europos kapitalo transporto įmones, veikiančias Norvegijoje, krovininių transporto vairuotojų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir t.t. žemas algas, nežmoniškas darbo sąlygas, kitaip sakant, jų išnaudojimą Norvegijoje.

Stebėjau ir stebiu, be abejo, informacinę erdvę,  Norvegijoje siejamą neapykantą Rytų Europos vežėjam ir itin priešišką -bei labai tendencingą- propagandą. Apie esamą „kitą medalio pusę“, apie kurią daug kalbėta ir rašyta tokią informaciją skleidžiantiem šaltiniam – visiška tyla. Ir čia matau tik dvi priežastines alternatyvas: arba krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laiko specifika ir jos teisinis ES reguliavimas informacijos šaltinių autoriam visiškai nesuprantamas, arba sąmoningai nenorima apie tai kalbėti. 

Savo advokato praktikoje man teko garbė atstovauti klientus abiejose „fronto“ pusėse: tiek darbdavį, tiek darbuotoją. Todėl drįstu teigti, jog puikiai esu susipažinusi su šios srities darbo specifika ir galiu kalbėti apie teisinį jos reguliavimą bei esamą problematiką, kuri turėtų būti viešinama bei sprendžiama vietoj to, kad juodinti užsienio transporto įmones, kurios, žinome ir suprantame – „atima“ stambius užsakymus iš vietinių vežėjų.

Prieš kalbant apie krovininių transporto vairuotojų iš Rytų Europos išnaudojimą Norvegijoje, reikėtų pasigilinti į vairuotojų darbo laiko teisinį reguliavimą, kuris, pasirodo, yra labai skylėtas. Todėl kaltinti Rytų Europos vežėjus, kurie apskaičiuoja vairuotojų darbo laiką sutinkamai su ES „darbo laiko“ sąvoka, yra mažų mažiausiai neteisinga ir nesąžininga. Juk pagrindo manyti, kad ES įstatymų leidžiamasis organas priiminėja neteisingus ir nesąžiningus teisinius aktus, nėra, tiesa?

Sakysite, Norvegija nėra ES šalis ir čia galioja savi įstatymai – ir būsite teisūs, tačiau tik dalinai. Norvegija yra EEE šalis, todėl ES teisiniai aktai tam tikrose srityse yra pilnai arba dalinai itraukti į Norvegijos nacionalinę teisę. ES reglamentai ir direktyvos, reguliuojantys krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laiką, yra pilnai inkorporuotuos į Norvegijos teisinę bazę. Pagal šiuos ES teisinius aktus, vairuotojai neturi teisės reikalauti atlyginimo už visą darbo pamainą, kitaip sakant visą laiką, praleistą darbo vietoje (t.y. už visą periodą nuo vairuotojo kortelės įdėjimo į skaitmeninį tachografą ir iki jos išėmimo).

Esminis dalykas čia yra sekantis: vairuotojai gali reikalauti atlyginimo tik už laiko periodus, kurie atitinka ES krovininių transporto vairuotojų „darbo laiko“ sąvoką. Ši sąvoka, įdomu, neapima -tam tarpe- pertraukų (simbolis tachografe: „kėdė» arba „lova“) bei „kito buvimo darbo vietoje laiko“ (simbolis tachografe: „kvadratėlis su įstrižaine»). Dėl šios priežasties nemaži laiko tarpai vairuotojams būnant darbo vietoje, tam tarpe jiems privalomos pertraukos (!), nepatenka į ES krovininių transporto vairuotojų „darbo laiko“ sąvokos rėmus.

Atlyginimą privaloma mokėti tik už darbo laiką. Taip yra visur, ne tik transporto sferoje. Kadangi „kėdės»/ „lovos“ bei „kvadratėliai su įstrižainėm» nėra „darbo laikas“, vairuotojai negali reikalauti atlyginimo už laiko tarpus, registruotus šiais simboliais. Vežėjas gali, be abejo, pasirinkti mokėti už vairuotojo poilsį (pagal ES sampratą), tačiau neprivalo to daryti. Dėl šios priežasties ES teisės aktai, reguliuojantys Norvegijoje dirbančių krovininių transporto priemonių vairuotojų darbo laiką, yra esminis nukrypimas nuo Norvegijos darbo kodekso pagrindinės „darbo laiko“ sampratos, pagal kurią „darbo laikas“ yra visas laikas, kai darbuotojas yra darbdavio dispozicijoje (atlieka darbo funkcijas; vykdo darbdavio nurodymus).

Būtent šis teisinis kuriozas ar paradoksas, o praktikoje – legalizuotas vairuotojų „išnaudojimas“, Norvegijoje, įvedusiai minimalius valandinius atlygius eilėje darbo sferų, tame tarpe ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, yra visiškai nesuprantamas. Kokia prasmė nustatyti minimalų valandinį atlygį, jei pamirštama išplėsti „darbo laiko“ sąvoka?

Kol Norvegija neišspręs šios problemos, krovininių transporto priemonių vairuotojai dirbs Norvegijoje pagal ES „tvarką», t.y. privalės būti darbdavio dispozicijoje gan didelius laiko tarpus, neturėdami teisės už tai pareikalauti atlyginimo, o Rytų Europos vežėjai visiškai teisėtai galės taupyti įmonių kaštus – vairuotojų sąskaita.

Dėl išsamesnės informacijos bei konsultacijos kreipkitės į advokatę Sandrą Latotinaitę el. paštu: sandra@latotinaite.no

Atsakomybės ribojimas

Šio pranešimo turinys yra išimtinai informacinio pobūdžio ir teisiniu požiūriu nėra išsamus. Jis taip pat neturėtų būti laikomas alternatyva individualiai teisinei konsultacijai, o jame pateikiama informacija neturėtų būti laikoma patarimu, rekomendacija ar kitokio pobūdžio paskatinimu atlikti konkrečius veiksmus.

Intelektinė nuosavybė

Šio pranešimo autorių teisės priklauso advokatei Sandrai Latotinaitei. Šios teisės yra saugomos įstatymų. Draudžiama bet kokiu būdu atgaminti, viešai skelbti ar kitaip platinti šio pranešimo turinį ar jo dalį tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslams be išankstinio rašytinio advokatės Sandros Latotinaitės leidimo.